Kiekvienas norime turėti gražų kiemą ar sodą, kuriame žaliuoja pačių užauginta daili veja. Kad veja išliktų laiminga visą sezoną, pavasarį būtina ją vėdinti, saugoti nuo samanų ir piktžolių, nupjauti tinkamu aukščiu, patręšti, o esant sausam orui – optimaliai palaistyti.
Vejos aeracija ir ką apie tai reikia žinoti?
Aeracija arba vadinamoji vejos aeracija – tai vejoje iškasti duobes ar įvairaus gylio duobes, siekiant pagerinti dirvožemio struktūrą ir leisti orui patekti į žolės šaknų plotą. Paprasčiausias būdas veją pripūsti – paprasta arba specialia šakute nulaužti paviršių iki 10-15 cm gylio. Priklausomai nuo duobės ar pjūvio gylio, vėdinimas gali būti negilus (6-12 cm) arba gilus (20-30 cm). Gilus aeravimas dar vadinamas podirvio purenimu. Aeratorius su specialia įranga yra efektyviausias aeracijai, tačiau tai galima daryti ir kitais buityje dažniau pasitaikančiais įrankiais (pavyzdžiui, šakėmis ar kitais įrankiais, kuriuos galima permušti). Yra net specialus padas vejai vėdinti. Jį pritvirtinus prie bato tereikia vaikščioti veja, kad ją išvėdintum. Pavasarinis vėdinimas yra pagrindinis privalumas.
Veltinio pašalinimas taip pat itin svarbus procesas
Nedideliame vejos plote veltinį galima „šukuoti“ metaliniu skėčiu su gerai spyruokliu plieniniu dantuku arba rankiniu peiliu su vertikaliais ašmenimis, išdėstytais lygiagrečiai kas 2-3 cm. Šukuojant ašmenys turi įsmigti 2-3 mm. Veltiniui dideliame plote šukuoti naudojamas specialus benzininis aeratorius, o vertikalios mentės sukasi dideliu greičiu, kad veltinis greitai suirtų. Geriausia veltinį šukuoti anksti pavasarį, prieš žolių vegetaciją arba jos pradžioje. Tada vaistažolės suaktyvėja, o suplėšytos greičiau atsinaujina. Žolynai labiau sutankinti. Jei po šukavimo pievos atrodo išretėjusios, anksti pavasarį purkšti tos pačios sudėties sėklas po 1 kg arba 10 g/m2/m. Jeigu vejoje pradėjo augti samanos, vadinasi, dirva yra ar per šlapia, ar per rūgšti. Tai atsitinka, taip pat, kai nuolat būna pavėsis, žolėms trūksta maisto medžiagų, pjaunama per žemai, storas veltinio sluoksnis. Pirmiausia visą vejos paviršių reikia subadyti šakėmis 5-7 cm gyliu, po to pabarstyti pelenais arba kreida ir tręšti kompleksinėmis trąšomis su siera ir geležies sulfatu (šios trąšos naikina samanas). Mišinį su geležies sulfatu galima pasiruošti patiems. Jo tūrio sudėtis tokia: 20 dalių smėlio, 3 dalys amonio salietros, 2 dalys geležies sulfato. Į 1 kv. m išberiama nuo 100 iki 150 g šio mišinio (1 arui prireiks 10-15 kg). Berti geriausia ryte, dar nenukritus rasai.
Sutvarkyti pažeistas vejos vietas taip pat reikia
Kai veja pasens, ji pavasarį uždengs derlingą juodžemį ir pasodins į ją naujų žolės sėklų. Jei vejoje yra pažeistų ar plikų plotų, dažniausiai jas užpildote nupjaudami pažeistą vietą ir įterpdami naujų velėnos lopų (prieš tai šakute nesunkiai atverkite dirvą ir patręškite granuliuotomis trąšomis).
Iškyšų ar įdubimų lyginimas
Nedidelius nelygumus ar įdubimus ant vejos išlyginti nesunku. Pirmiausia veja perkertama ir atidaroma reikiamoje vietoje. Norėdami išlyginti įdubimą, atvirą žemę supurenkite šakute, užpilkite viršutinį derlingą sluoksnį ir šiek tiek sutankinkite. Jei yra išsikišimų, iškaskite žemę, išlyginkite žemę ir dar sutankinkite. Sulenkite velėną atgal, stipriai prispauskite grėbliu, siūles gerai užpildykite puriu smėliu ir vandeniu. Kiaulpienių ir kitų daugiamečių piktžolių naikinimas herbicidais. Kad neišmindžioti naujai pasėtos vejos, sudygusias kiaulpienes naikinkite herbicidais. Vieną arą vejos reikia purkšti vieno ar kito herbicido skiediniu (po 15 ml /4 l vandens). Purškiama, kai kiaulpienes yra pilnos rozetės tarpsnyje, bet prieš žiedinio pumpuro pasirodymą, kai oro temperatūra purškimo metu yra mažiausiai 7-8 °C. Jei purškimo metu temperatūra žemesnė, preparatas gali būti nepakankamai efektyvus. Po 1 valandos prasidėjęs lietus nupurškus veją, preparato efektyvumui įtakos neturi. Minėti preparatai į piktžoles patenka per lapus. Poveikis jautrioms piktžolėms pastebimas praėjus 1-2 dienoms po purškimo.