Klausiate, kas yra drenažas? Paprastai tariant, tai žemės ūkio sausinimui naudojami paviršiniai grioviai, požeminiai pralaidūs vamzdžiai arba abu, siekiant pašalinti stovintį ar perteklinį vandenį iš prastai nusausintų žemių.
Trumpa drenažo istorija
Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje Europos gyventojai pradėjo daryti melioracijos griovius ir kanalizuoti (tiesinti ir pertvarkyti) upelius, kad vanduo iš drėgnų ūkių vietų būtų nukreiptas į netoliese esančius upelius ir upes. Ūkininkai vėliau padidino drenažą įrengdami požeminius drenažo vamzdžius, paprastai kelių metrų gylyje.
Kas yra požeminis drenažas
Dirbtinis požeminis drenažas yra įprasta praktika tarp modernių ūkininkų Lietuvoje, taip pat kitose pasaulio valstybėse ir šalyse.
Požeminis drenažas – tai perforuoto vamzdžio išdėstymas tam tikru gyliu po dirvožemio paviršiumi. Vandens perteklius iš pasėlių šaknų zonos per perforacijas gali patekti į vamzdį ir nutekėti iš lauko į griovį ar kitą išleidimo angą.
Iki aštuntojo dešimtmečio dauguma požeminių drenažo vamzdžių buvo gaminami iš trumpų, cilindrinių betono arba molio dalių, vadinamų plytelėmis. Štai kodėl vis dar vartojami tokie terminai kaip plytelės ir plytelių drenažas, nors šiandien dauguma drenažo vamzdžių yra perforuoti polietileniniai vamzdžiai.
Požeminiai drenažo vamzdžiai paprastai įrengiami kelių metrų gylyje prastai nusausintame dirvožemyje.
Kaip klojami vamzdžiai
Įrengdami požeminę drenažo sistemą, strategiškai pastatykite vamzdžius lauke, kad pašalintumėte vandenį iš izoliuotų drėgnų vietų, arba įrenkite jį taip, kad nusausintumėte visą lauką. Kai kuriose vietose paviršiniai įvadai arba įleidimo angos pašalina paviršinio vandens perteklių iš žemų lauko vietų.
Privalumai
- Požeminis drenažas pagerina prastai nusausintų dirvožemių produktyvumą.
- Vandens lygio nuleidimas.
- Užtikrina didesnę dirvožemio aeraciją.
- Greitesnis dirvožemio džiūvimas ir atšilimas pavasarį.
- Tai gali leisti ūkininkams anksčiau užsodinti laukus, o kitas lauko operacijas atlikti laiku.
- Tai taip pat sudaro geresnę aplinką pasėlių atsiradimui ir ankstyvam augimui bei gali sumažinti dirvožemio sutankinimą. Įveisus pasėlius, požeminis drenažas labai sumažina pasėlių vandens trūkumo dėl netinkamu laiku ar per daug kritulių riziką.
Dėl šių priežasčių požeminis nusausintas dirvožemis yra vienas produktyviausių dirvožemių pasaulyje.
Dirvožemiai, kuriems reikia drenažo
Daugelyje pasaulio dirvožemių pasižymi prastu natūraliu vidiniu drenažu. Be dirbtinio drenažo, po per didelio lietaus jie liktų užtvinę kelias dienas.
Dėl tokio užsitęsusio drėgnumo negalima laiku atlikti lauko darbų, nes prisotintas dirvožemis neužtikrina pakankamai aeracijos pasėlių šaknų vystymuisi. Daugumos Lietuvoje auginamų pasėlių šaknys negali toleruoti pernelyg drėgnų sąlygų ilgiau nei kelias dienas.
Dirvožemio sąlygos, dėl kurių kai kuriose žemės ūkio paskirties žemėse drenažas yra būtinas, yra šios:
- Lėtas vandens pralaidumas arba tankūs dirvožemio sluoksniai, ribojantys vandens judėjimą.
- Plokščia topografija.
- Didelis druskos kiekis dirvos paviršiuje (kai kuriose vietose).
- Dideliuose plotuose nebūtų galima patikimai užauginti derliaus, jei nebūtų įrengtos dirbtinės drenažo sistemos.
Kai dirvožemio vidinis drenažas prastas, požeminis drenažas skatina geresnį šaknų augimą ir augalų sveikatą.
Kodėl ūkininkai investuoja į drenažą
Ūkininkai, įrengdami žemės ūkio drenažo sistemą, turi nemažai investuoti. Jie nori investuoti dėl dviejų pagrindinių priežasčių:
- Žemės ūkio drenažo sistemos paprastai padidina pasėlių derlių prastai nusausintuose dirvožemiuose, sudarydamos geresnę aplinką augalams augti, ypač drėgnais metais.
- Sistemos paprastai padeda pagerinti lauko sąlygas laiku įdirbti, sodinti ir nuimti derlių.
Šie du veiksniai pagerino žemės ūkio gamybą beveik penktadalyje Lietuvos dirvožemių.
Lauko melioracijos projektavimas turėtų būti vienas iš svarbiausių Lietuvos ūkininkų uždavinių, norint sklandžiai ir pelningai ūkininkauti.