Kaip apsaugoti šiltnamį nuo šalnų?

Pavasarinės ir rudeninės šalnos gali pakenkti šiltnamyje auginamiems pomidorams, agurkams, paprikoms bei kitiems šilumamėgiams augalams. Nors šiltnamio danga pristabdo šilumos praradimą, nešildomas šiltnamis negarantuoja, kad jo viduje temperatūra visą naktį išliks saugi.

Artėjant šalnai svarbiausia išsaugoti per dieną šiltnamyje ir dirvoje sukauptą šilumą. Tam naudojamas sandarus šiltnamio uždarymas, augalų dengimas agroaudiniu, šilumą kaupiančios vandens talpos, o esant didesnei rizikai – papildomas šildymas.

Šiltnamio apsauga nuo šalnų

Šiltnamio viduje dieną temperatūra gali būti gerokai aukštesnė nei lauke, tačiau saulei nusileidus konstrukcija pradeda prarasti sukauptą šilumą. Jei naktis ilga, giedra ir rami, nešildomo šiltnamio temperatūra iki ryto gali smarkiai nukristi.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba šalną apibrėžia kaip trumpalaikį temperatūros kritimą iki 0 °C ar žemiau ore arba prie dirvos paviršiaus, kai vidutinė paros temperatūra išlieka teigiama. Svarbu tai, kad pirmiausia dažnai atvėsta būtent prie žemės esantis oro sluoksnis. Todėl aukščiau matuojama arba orų programėlėje rodoma teigiama temperatūra dar nereiškia, kad prie augalų nėra šalnos pavojaus.

Apsaugos efektyvumas priklauso ir nuo šiltnamio konstrukcijos. Kelių sienelių polikarbonatas paprastai geriau sulaiko šilumą nei vienas plėvelės sluoksnis, tačiau net ir toks šiltnamis be papildomos šilumos ilgainiui atvėsta.

Pasiruošimas artėjančiai šalnai

Apsauga turėtų būti paruošta dar prieš smarkiai nukrentant temperatūrai. Vakare reikia uždaryti šiltnamio duris, langus ir kitas vėdinimo angas, patikrinti, ar nėra didesnių plyšių bei pažeistos dangos.

Pravartu turėti termometrą pačiame šiltnamyje. Jutiklį geriausia laikyti augalų zonoje, nes būtent ten svarbu žinoti realią temperatūrą. Dar patogesnis sprendimas – termometras, fiksuojantis minimalią nakties temperatūrą.

Prieš šalną dirva neturėtų būti visiškai išdžiūvusi. Drėgnesnė dirva gali sukaupti daugiau šilumos nei labai sausa, tačiau šiltnamio prieš pat naktį gausiai užlieti nereikia.

Augalų dengimas agroaudiniu

Viena paprasčiausių priemonių yra papildomas augalų uždengimas šiltnamio viduje. Taip sukuriama mažesnė apsaugota erdvė, kurioje lengviau išlaikyti nuo žemės ir aplinkos sklindančią šilumą.

Agroaudinį galima atsargiai uždėti ant žemesnių augalų arba ištempti virš lankų. Aukštesniems pomidorams ir kitiems jautriems augalams lankai ar kita atrama yra praktiškesni. Audinio kraštus reikėtų prilaikyti taip, kad šaltas oras lengvai nepatektų iš apačios.

Skirtingo storio agroaudiniai suteikia nevienodą apsaugą. Storesnė medžiaga paprastai sulaiko daugiau šilumos, tačiau realus rezultatas priklauso nuo oro sąlygų ir uždengimo būdo.

Esant didesnei šalnos rizikai galima derinti šiltnamio dangą ir vidinį agroaudinio tunelį. Taip sumažinama erdvė, kurioje reikia išlaikyti šilumą.

Vandens talpos šilumai išlaikyti

Vanduo turi didelę šiluminę talpą, todėl šiltnamyje esančios statinės ar kitos didesnės talpos gali būti naudojamos kaip pasyvi šilumos kaupimo priemonė. Saulėtą dieną vanduo sušyla, o naktį dalį sukauptos šilumos palaipsniui atiduoda aplinkai.

Svarbus ir vandens kiekis. Keli nedideli buteliai dideliame šiltnamyje turės nedidelį poveikį, todėl efektyvesnės yra didesnės talpos, kurios dieną gali gerai sušilti. Vis dėlto tai yra papildoma priemonė, o ne aktyvaus šildymo pakaitalas.

Papildomas šiltnamio šildymas

Kai prognozuojama stipresnė arba ilgiau trunkanti šalna, vien agroaudinio ir vandens talpų gali nepakakti. Tokiu atveju patikimiausia naudoti kontroliuojamą papildomą šildymą.

Šiltnamiui gali būti naudojamas tinkamoms sąlygoms pritaikytas elektrinis šildytuvas su termostatu. Daigams ar nedideliam augalų plotui galima naudoti šildymo kabelius arba šildomus kilimėlius.

Kartais šiltnamiams šildyti siūlomos žvakės. Nors jos išskiria šilumą, jų poveikis sunkiai kontroliuojamas, o atvira liepsna šalia plėvelės ar kitų degių medžiagų kelia gaisro pavojų. Patikimesnis sprendimas yra tam skirta šildymo įranga.

Temperatūros kontrolė šiltnamyje

Vertinti šalnos pavojų vien pagal orų prognozę nereikėtų. Prie dirvos paviršiaus temperatūra gali nukristi žemiau 0 °C net tada, kai aukščiau esantis oras išlieka šiltesnis.

Šilumamėgiams augalams pavojinga ne tik tiesioginė šalna. Ilgiau trunkantis stiprus atvėsimas gali sukelti augalams stresą ir esant teigiamai temperatūrai.

Dėl to pomidorus, agurkus, paprikas, baklažanus ir jaunus daigus verta apsaugoti iš anksto, nelaukiant momento, kai termometras jau rodo 0 °C.

Dažniausios šiltnamio apsaugos klaidos

Dažniausiai augalai nukenčia tada, kai tikimasi, kad pats šiltnamis suteiks pakankamą apsaugą. Riziką taip pat padidina paliktos atviros ventiliacijos angos, per vėlai uždengti augalai ir netinkamai pritvirtintas agroaudinys.

Kita klaida – pasikliauti tik viena silpna priemone. Vandens buteliai, plonas audinys ar vien uždarytos durys gali padėti, tačiau esant didesniam temperatūros kritimui jų gali neužtekti. Patikimiau derinti kelis apsaugos būdus.

Šiltnamio priežiūra po šalnos

Ryte papildomų dangų nereikia skubėti nuimti dar esant labai žemai temperatūrai. Tačiau saulei pakilus šiltnamis gali pradėti greitai kaisti, todėl temperatūrą reikia stebėti ir laiku pradėti vėdinti.

Jei augalai atrodo pažeisti, nereikėtų jų iš karto išrauti ar stipriai genėti. Kai kurie lapai gali neatsigauti, tačiau pats augalas gali išlikti gyvybingas. Tikrąją žalą lengviau įvertinti po kelių dienų.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)