Stogai yra pagrindiniai mūsų namų saugotojai, jie patiria kritulius, sniegą, ledą ir vėją, tačiau saugo mus ir mūsų namus nuo jų. Kur sienos, ten bus ir stogai. Jei yra stogas, jam galioja ir pagrindiniai įrengimo, sandarinimo, šiltinimo ir dangos įrengimo principai. Beje, stogo tipas nustatomas rengiant būsto projektą, todėl geriau jį uždengti taip, kaip tikimasi. Jei statybų metu apsigalvosite, stogo konstrukcija gali būti nesuderinama su jos paviršiumi.
Visų šlaitinių stogų montavimas prasideda nuo gegnių
Kraigas skirtas nukreipti paties stogo apkrovą, ant jo krentantį lietų ir vėją, kuris tolygiai pučia stogą į atraminę sienelę. Išskyrus sniegą žiemą, stogą dažniausiai prilaiko sniegas. UAB „Danstemos statyba“ duomenimis, sniego svoris gali siekti 60 proc. Bendra stogo konstrukcijos apkrova. Vėjo apkrova siekia apie 17%, o pati stogo danga – net 13%, net jei tai būtų didžiulė čerpė ar nendrė. Jei projektuojate masyvią stogo dangą ar statote regione, kuriame iškrinta daug sniego, galima tiesiog šiek tiek tankiau įrengti gegnes. Konstrukcija pabrangsta tik pora procentų, o tvirtumas padidėja gerokai. Standartinis atstumas tarp gegnių daromas pagal labiausiai paplitusios stogų šiltinamosios medžiagos – mineralinės vatos plotį – 60 cm. Jei naudojama lengvesnė stogo danga – skardos lakštai, bituminės čerpės ar beasbestis šiferis, gegnes pakanka montuoti kas 90 cm.
Gegnės gaminamos iš spygliuočių medienos, nes Lietuvoje daugumos šių medžių mediena yra mažiausia ir negenda
Ką verta žinoti? Svarbu atkreipti dėmesį į džiovinimo specifikas ir nurodymus, jei norisi itin geros kokybės. Mediena džiovinama patalpose iki 18-20%, o vėliau padengiama konservantais ir antipirenais. Dažniausi gegnių dydžiai yra 50 × 200 ir 60 × 200 mm, didesniems 80 × 200 mm atstumams. Priklausomai nuo stogo konstrukcijos, gegnės prie stogo kraigo jungiamos varžtais, plokštėmis arba prikaltomis plokštėmis. Pritvirtinkite ilgu srieginiu strypu ir trapecijos formos mediniu įdėklu, jei norite gauti geriausią rezultatą. Stogo apačioje gegnės remiasi į mūrtašį – horizontalų rąstą, guldomą ant sienos. Mūrtašis suvienodina apkrovą, namo sienoms perduodamą stogo konstrukcijos. Dažniausiai naudojami 150 × 150, 200 × 200 arba 150 × 200 mm matmenų rąstai. Prie mūro jie priveržiami maždaug kas metrą, nepamirštant po jais pakloti hidroizoliacijos, kad tiesiogiai nesiliestų prie mūro.
Sumontavę gegnes, ant jų uždėkite izoliacinę plėvelę
Jei stogas apšiltintas, tai gali būti difuzorius, jei lubos apšiltintos, gali būti atsparios vėjui. Šiems projektams reikia sutaupyti rūpesčių ir pinigų, nes stogo konstrukcijos sandarumas priklauso nuo izoliacinės plėvelės klojimo kokybės, taip pat nuo namo šilumos bei šildymui išleidžiamų pinigų… Jei klojate difuzinę plėvelę, įsitikinkite, kad ji pasukta drėgmei nelaidžia puse į viršų. Plėvelės tarpusavyje jungiamos su 10–15 cm užlaida, kuri būtinai suklijuojama dvipuse lipnia juosta. Kai kurios plėvelės gaminamos jau lipniu kraštu. Pasirūpinkite, kad stogo apačioje būtų paliktas pakankamo pločio plėvelės kraštas, kuris bus įleistas į pastogėje montuojamą lietlovį. Šitaip perteklinė stogo konstrukcijos drėgmė, susikondensavusi ant plėvelės, nubėgs tiesiai į lietaus vandens nuleidimo sistemą. Rinkdamiesi difuzinę plėvelę, atkreipkite dėmesį į dvi pagrindines jos charakteristikas: plėvelės storį (gramatūrą) ir jos funkcinio sluoksnio storį. Bendras plėvelės storis svarbus tik montuojant, kad stogdengiai klodami jos nepažeistų, o funkcinio sluoksnio storis – pagrindinis parametras, nusakantis, kaip gerai plėvelė atliks savo funkciją. Kiek ji bus laidi garams, bet nelaidi vėjui ir vandeniui, kaip ilgai ji nepraras savo izoliacinių savybių.
Kad ir kiek sluoksnių būtų naudojama difuzinės stogo dangos, kad ir kokiu žodžiu būtų galima įsiklausyti į jos ilgaamžiškumą ir kokybę, visada rinkitės tą, kurios funkcinis sluoksnis yra storesnis. Nepamirškite ir keleto pagrindinių montavimo principų: dėkite plėveles vieną ant kitos, naudokite juostą, kad užtikrintumėte visišką sandarumą ir palikite bent 5 cm vėdinimo tarpą.