Ar galima statyti tvorą ant servituto?

Tvorą servituto teritorijoje galima statyti ne visais atvejais. Pagrindinė taisyklė yra ta, kad tvora, vartai ar kita konstrukcija negali trukdyti naudotis servitutu pagal jo nustatytą paskirtį. Jei nustatytas kelio servitutas, turi likti reali galimybė pravažiuoti ar praeiti, o inžinerinių tinklų servituto atveju negali būti užkertama prieiga tinklams prižiūrėti, remontuoti ar naudoti.

Servituto nustatymas nereiškia, kad sklypo savininkas praranda teisę naudotis ta žemės dalimi. Tačiau jo veiksmai yra apriboti tiek, kiek būtina servituto turėtojui suteiktoms teisėms įgyvendinti. Dėl to prieš statant tvorą svarbiausia patikrinti ne vien tai, kur plane pažymėtas servitutas, bet ir kokios konkrečios teisės juo suteiktos.

Servitutas keičia sklypo naudojimo galimybes

Servitutas yra teisė tam tikru būdu naudotis kitam asmeniui priklausančiu nekilnojamuoju turtu arba apribojimas, taikomas to turto savininkui. Dažnas pavyzdys yra kelio servitutas, suteikiantis kaimyninio sklypo savininkui teisę važiuoti per svetimą sklypą, tačiau servitutai gali būti nustatyti ir pėsčiųjų praėjimui, inžineriniams tinklams tiesti bei prižiūrėti ar kitoms konkrečioms reikmėms.

Sklypas, kuriame nustatytas servitutas, vadinamas tarnaujančiuoju, o sklypas, kurio naudai servitutas nustatytas, – viešpataujančiuoju. Tarnaujančiojo sklypo savininkas ir toliau gali naudotis savo žeme, tačiau jo pasirinkti sprendimai negali trukdyti servituto turinyje nustatytoms teisėms. Šis principas ypač svarbus planuojant tvorą, vartus, pastatus ar kitus statinius servituto teritorijoje.

Tvoros galimybę lemia servituto paskirtis

Kelio servituto teritorijoje tvora negali panaikinti galimybės naudotis keliu. Jei servitutas suteikia teisę važiuoti transporto priemonėmis, turi išlikti pakankamas pravažiavimas. Jei kartu suteikta teisė naudotis pėsčiųjų taku, tvora negali užkirsti ir šios galimybės.

Kitokia situacija gali būti teritorijoje, kur nustatytas servitutas inžineriniams tinklams. Tvora savaime nebūtinai trukdys naudotis tokiu servitutu, tačiau jos vieta, pamatai ar vartai negali užkirsti galimybės pasiekti komunikacijų, atlikti remonto ar priežiūros darbų. Todėl vien fakto, kad servituto zonoje fiziškai telpa tvora, nepakanka sprendimui priimti – reikia vertinti konkretaus servituto turinį.

Servitutai gali būti nustatyti sandoriu, administraciniu aktu arba teismo sprendimu, todėl skirtinguose sklypuose jų sąlygos gali skirtis. Dėl to universali taisyklė, leidžianti statyti tvorą visuose servitutuose vienodomis sąlygomis, neegzistuoja.

Vartai servitutiniame kelyje

Vartų įrengimas servituto teritorijoje taip pat turi būti vertinamas pagal tai, ar jie realiai netrukdys naudotis nustatyta teise. Kelio servituto atveju svarbu, kad vartai nesusiaurintų pravažiavimo tiek, jog juo negalėtų naudotis transporto priemonės, kurioms tokia teisė suteikta.

Problema gali kilti ir tada, kai vartai yra pakankamai platūs, tačiau nuolat užrakinti, o servituto turėtojas neturi galimybės jų savarankiškai atidaryti. Tokiu atveju fizinis pravažiavimas teoriškai egzistuoja, tačiau praktiškai servituto naudojimas gali būti apsunkintas.

Todėl planuojant vartus servitutiniame kelyje verta iš anksto numatyti jų atidarymo būdą, plotį ir prieigos sąlygas. Automatiniai vartai, raktas, kodas ar nuotolinio valdymo pultelis gali būti praktiški sprendimai, tačiau jie turi užtikrinti, kad servituto suteikta teisė galėtų būti normaliai įgyvendinama.

Dokumentai svarbesni už žodinį susitarimą

Prieš statant tvorą pirmiausia reikia patikrinti Nekilnojamojo turto registro duomenis ir servituto nustatymo dokumentus. Vien žemės sklypo plane pažymėtos servituto ribos ne visada parodo visas jo naudojimo sąlygas.

Svarbu nustatyti servituto vietą, plotą ir turinį. Sandoriu nustatytas servitutas paprastai turi planą ar schemą, pagal kurią galima identifikuoti jo ribas, o iš servituto kylančios teisės ir pareigos paprastai siejamos su jo įregistravimu Nekilnojamojo turto registre.

Jeigu dokumentuose neaišku, ar planuojama tvora ribotų servituto naudojimą, saugiau šį klausimą išspręsti dar prieš pradedant statybą. Jau pastatytos konstrukcijos perkėlimas ar ginčas dėl pravažiavimo paprastai kainuoja daugiau nei išankstinis sprendinio įvertinimas.

Tvora ant sklypo ribos ir servitutas nėra tas pats klausimas

Net jei tvora netrukdo servitutui, dar reikia įvertinti bendrus tvoros statybos reikalavimus. Statant tvorą tiesiai ant sklypų ribos arba kai jos konstrukcijos peržengia savo sklypo ribą, reikalingas rašytinis gretimo sklypo savininko sutikimas.

Kai tvora statoma savo sklype prie ribos, sutikimo poreikis gali priklausyti nuo jos akytumo ir šešėlio krypties. Pavyzdžiui, kai į šiaurės kryptimi esantį kaimyninį sklypą metančios tvoros kiaurymių plotas yra mažesnis nei nustatytas, gali reikėti kaimyno sutikimo arba tvorą atitraukti daugiau nei 1 metrą nuo ribos.

Todėl servituto turėtojo teisės ir gretimo sklypo savininko sutikimas yra du atskiri klausimai. Tvora gali nepažeisti sklypo ribos reikalavimų, bet vis tiek neteisėtai apsunkinti naudojimąsi servitutu.

Statybą leidžiantis dokumentas nepašalina servituto apribojimų

Tvorai iki 2 metrų aukščio statybą leidžiančio dokumento šiuo metu paprastai nereikia ir apie jos statybos pradžią pranešti taip pat nereikia. Aukštesnėms tvoroms reikalavimai priklauso nuo jų aukščio, akytumo ir teritorijos, kurioje statoma.

Tvorai, aukštesnei nei 2 m ir iki 5 m, kai aukštesnių nei 2 m dalių akytumas yra ne mažesnis kaip 80 %, tam tikrose teritorijose, įskaitant miestus ir dalį saugomų ar paveldo teritorijų, reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Jei tokios tvoros aukštesnių nei 2 m dalių akytumas mažesnis nei 80 %, arba tvora aukštesnė nei 5 m, projektas ir statybą leidžiantis dokumentas reikalingi visais atvejais.

Tačiau leidimo nereikalingumas nereiškia, kad tvorą galima statyti bet kur. Net iki 2 metrų aukščio tvora negali pažeisti servituto turėtojo teisių. Statybos reikalavimai ir servituto ribojimai turi būti vertinami kartu.

Susitarimas dėl tvoros gali padėti išvengti ginčo

Jeigu planuojama aptverti sklypą, per kurį eina kelio ar praėjimo servitutas, praktiška iš anksto raštu suderinti naudojimosi vartais ar varteliais tvarką. Susitarime galima numatyti pravažiavimo plotį, vartų atidarymą, raktų, kodų ar pultelių perdavimą ir atsakomybę už priežiūrą.

Toks susitarimas nepakeičia paties servituto turinio ir negali jo panaikinti, tačiau padeda aiškiau nustatyti praktines naudojimosi sąlygas. Jei norima keisti pačią servituto vietą ar turinį, tai turi būti atliekama teisės aktuose nustatyta tvarka. Nustatytas servitutas savaime neišnyksta vien todėl, kad savininkai pradėjo naudotis sklypu kitaip.

Jau pastatyta tvora servituto teritorijoje

Jeigu tvora jau pastatyta, pirmiausia reikia įvertinti ne vien jos buvimo faktą, o tai, ar ji trukdo naudotis konkrečiomis servituto suteiktomis teisėmis. Jei kelio servitutas lieka visiškai naudojamas ir vartai suteikia realią bei nuolatinę prieigą, situacija gali skirtis nuo atvejo, kai tvora visiškai užblokuoja kelią.

Kai tarnaujančiojo sklypo savininko veiksmai trukdo įgyvendinti servituto suteiktas teises, gali kilti civilinis ginčas. Civilinio kodekso nuostatos numato servituto turėtojo teisės gynimą ir galimybę reikalauti atlyginti dėl trukdymo atsiradusius nuostolius.

Dėl to kiekvienu ginčytinu atveju reikia remtis konkretaus servituto dokumentais, sklypo planu ir faktine situacija. Vien faktas, kad tvora stovi savininkui priklausančiame sklype, savaime nereiškia, kad ji gali riboti įregistruotą servitutą.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)