Kaip atnaujinti senus baldus naudojant baldų dažus

Senų baldų perdažymas yra vienas paprasčiausių būdų pakeisti jų išvaizdą nekeičiant viso baldo. Tinkamai paruošus paviršių galima atnaujinti medines komodas, stalus, spinteles, kėdes ir dalį laminuotų baldų.

Geras rezultatas priklauso ne tik nuo pasirinktų dažų. Didelę įtaką turi paviršiaus valymas, šlifavimas, gruntas, dažymo būdas ir pakankamas sluoksnių džiūvimo laikas. Konkurento tekste taip pat akcentuojama, kad prieš dažant reikia pašalinti nešvarumus, senos dangos defektus ir paruošti lygų paviršių.

Baldų būklės įvertinimas prieš dažymą

Prieš pradedant darbus reikia patikrinti, ar baldas yra struktūriškai tvirtas. Dažai nepašalins klibančių jungčių, skilusios medienos, išbrinkusių plokščių ar kitų konstrukcinių pažeidimų. Tokius defektus geriausia sutvarkyti prieš paviršiaus paruošimą.

Taip pat svarbu nustatyti, kuo baldas padengtas. Lakuotas medis, dažyta mediena, laminuota medžio drožlių plokštė ir faneruotas paviršius ruošiami skirtingai. Kuo lygesnė ir mažiau įgerianti sena danga, tuo daugiau dėmesio reikia skirti sukibimui.

Jei baldas yra labai vertingas, senovinis ar turi originalią apdailą, perdažymas ne visada yra tinkamiausias sprendimas. Tokiu atveju verta įvertinti restauravimo galimybę, nes dažymas gali sumažinti originalios apdailos vertę.

Reikalingi įrankiai ir medžiagos

Paprastam baldų atnaujinimui dažniausiai reikia valymo priemonės, šlifavimo popieriaus arba šlifavimo kempinėlės, grunto, baldams tinkamų dažų ir dažymo įrankių. Paviršiaus defektams gali prireikti medienos glaisto.

Teptukas patogus kampams, profiliams ir dekoratyvioms detalėms, o mažas volelis leidžia tolygiau padengti didesnius lygius paviršius. Dažant purkštuvu galima gauti labai vientisą paviršių, tačiau reikia daugiau pasiruošimo ir gerai apsaugoti aplinką nuo dažų dulksnos.

Paviršiaus paruošimas dažymui

Pirmiausia baldą reikia kruopščiai nuvalyti. Ant paviršiaus neturėtų likti dulkių, riebalų, vaško ar kitų medžiagų, kurios trukdytų gruntui ir dažams sukibti. Virtuvės baldams šis etapas ypač svarbus dėl riebalų nuosėdų.

Po valymo paviršius paprastai lengvai pašlifuojamas. Dažniausiai nereikia visiškai nušlifuoti senos dangos iki medienos – pakanka pašalinti blizgesį ir suformuoti paviršių, prie kurio geriau sukibs gruntas. „Benjamin Moore“ baldų dažymo rekomendacijose taip pat siūloma esamą dangą lengvai pašiaušti, o ne visada visiškai pašalinti.

Įbrėžimus, vinukų skyles ar nedidelius įdubimus galima užpildyti tinkamu glaistu. Jam išdžiūvus vieta išlyginama šlifavimo popieriumi ir pašalinamos visos šlifavimo dulkės.

Senų dažų ir lako pašalinimas

Visiškai pašalinti seną laką ar dažus reikia ne visada. Jei sena danga tvirtai laikosi, nėra atšokusi ir gali būti tinkamai pašiaušta, dažnai užtenka gero paruošimo ir tinkamo grunto.

Seną dangą verta pašalinti, jei ji lupasi, skilinėja arba yra daug kartų perdažyta ir paviršius tapo nelygus. Tokiais atvejais nauji dažai tik pakartos senus defektus arba kartu su jais gali pradėti luptis.

Dideliems lygiems plotams patogu naudoti elektrinį šlifuoklį. Briaunas, kampus ir plonesnę fanerą reikia šlifuoti atsargiai, nes per stipriai nušlifavus galima pažeisti pagrindą.

Tinkamų baldų dažų pasirinkimas

Baldams naudojami skirtingi dažai: vandens pagrindo akriliniai ar emaliniai dažai, alkidiniai produktai, kreidiniai dažai ir specialūs dažai baldams bei laminuotiems paviršiams. Geriausias pasirinkimas priklauso nuo baldo medžiagos ir naudojimo intensyvumo.

Stalui, kėdei ar virtuvės spintelei reikia atsparesnio paviršiaus nei dekoratyvinei komodai, kuri beveik neliečiama. Todėl svarbu vertinti ne tik spalvą, bet ir dažų atsparumą trinčiai, plovimui bei mechaniniam poveikiui.

Blizgesys taip pat turi įtakos rezultatui. Matinis paviršius geriau paslepia smulkius nelygumus, o pusiau matinis ar satininis dažnai būna praktiškesnis valyti. Mažesnio blizgumo dažai gali geriau maskuoti nedidelius paviršiaus defektus.

Gruntavimas ir jo reikalingumas

Gruntas pagerina dažų sukibimą su paviršiumi ir padeda suvienodinti pagrindo įgeriamumą. Jis ypač svarbus dažant lakuotus, laminuotus, labai lygius ar dėmėtus paviršius.

Kai kuriems specialiems baldų dažams gamintojas gali leisti dažyti be atskiro grunto. Tokiu atveju reikia laikytis konkretaus produkto instrukcijos, o ne bendros taisyklės. Net ir naudojant „be grunto“ tipo dažus paviršius turi būti švarus ir tinkamai paruoštas.

Gruntas taip pat naudingas keičiant labai tamsią spalvą į šviesią arba kai senoje medienoje yra dėmių, galinčių prasiskverbti pro naują dangą. Tokiais atvejais gali reikėti ne paprasto, o dėmes izoliuojančio grunto.

Baldų dažymo eiga

Dažus geriausia tepti keliais plonais sluoksniais. Storas sluoksnis džiūsta ilgiau, gali nubėgti, susiraukšlėti arba likti minkštas. Pirmasis sluoksnis nebūtinai turi visiškai paslėpti seną spalvą.

Kiekvienam sluoksniui reikia leisti išdžiūti tiek laiko, kiek nurodo dažų gamintojas. Jei kitas sluoksnis dengiamas per anksti, paviršius gali pradėti lipti arba susidaryti žymės. Konkurento tekste taip pat pabrėžiama, kad svarbu laikytis gamintojo nustatyto džiūvimo laiko.

Tarp sluoksnių paviršių galima labai lengvai pašlifuoti smulkiu šlifavimo popieriumi, jei to reikia lygesnei apdailai. Po šlifavimo būtina kruopščiai pašalinti dulkes.

Lakuotų, medinių ir laminuotų baldų dažymas

Natūrali mediena paprastai yra vienas paprasčiausių paviršių perdažyti. Ją reikia išvalyti, pašlifuoti, sutvarkyti defektus ir prireikus nugruntuoti. Atvira mediena gali nevienodai sugerti dažus, todėl gruntas padeda išgauti vienodesnę spalvą.

Lakuotų baldų paviršius pirmiausia pašiaušiamas, kad neliktų glotnaus blizgesio. Jei lakas tvirtas, jo visiškai pašalinti nebūtina. Silpnai besilaikanti ar atšokusi danga turi būti nušlifuota.

Laminuotas paviršius yra mažai įgeriantis ir labai lygus, todėl čia ypač svarbus sukibimą gerinantis gruntas. Reikia rinktis dažus ir gruntą, kurių gamintojas aiškiai nurodo tinkamumą laminatui ar panašiems neporėtiems paviršiams.

Dažymas voleliu, teptuku ar purkštuvu

Teptukas geriausiai tinka profiliuotoms durelėms, kojelėms, kampams ir smulkioms detalėms. Kokybiškas teptukas palieka mažiau šerių ir padeda išgauti tolygesnį paviršių.

Mažas volelis praktiškas stalviršiams, spintelių šonams ir kitiems didesniems lygiems plotams. Jis leidžia greičiau padengti paviršių ir paprastai palieka mažiau ryškių potėpių nei teptukas.

Purkštuvas suteikia itin vientisą rezultatą ir yra naudingas dažant daug durelių ar kelis baldus. Reikia tinkamai sureguliuoti dažų klampumą, purškimo slėgį ir pasirūpinti gera ventiliacija bei aplinkinių paviršių apsauga.

Apsauginis sluoksnis po dažymo

Papildomas lakas reikalingas ne visiems dažams. Kai kurie baldų dažai sukietėję patys sudaro atsparią dangą, todėl papildomas lakavimas gali būti nereikalingas.

Apsauginis sluoksnis naudingas intensyviai naudojamiems paviršiams, pavyzdžiui, stalviršiams, spintelių durelėms ar dažnai liečiamoms baldų dalims. Galima rinktis matinį, pusiau matinį ar blizgų laką pagal norimą rezultatą.

Svarbu patikrinti dažų ir lako suderinamumą. Netinkamai parinktos skirtingų sistemų medžiagos gali blogai sukibti, pakeisti spalvą arba išdžiūti nevienodai.

Dažniausios baldų dažymo klaidos

Viena dažniausių klaidų – dažyti neparuoštą paviršių. Ant riebalų, dulkių ar blizgaus lako užtepti dažai gali laikytis trumpai ir pradėti luptis net po nedidelio mechaninio poveikio.

Kita klaida – per storas dažų sluoksnis. Norint greičiau paslėpti seną spalvą dažnai užtepama per daug dažų, tačiau keli ploni sluoksniai paprastai suteikia lygesnį ir tvirtesnį rezultatą.

Problemas sukelia ir per ankstyvas baldo naudojimas. Dažai gali būti sausi liečiant, bet dar nevisiškai sukietėję. Iki pilno sukietėjimo baldą reikia naudoti atsargiai pagal dažų gamintojo nurodytą terminą.

Baldų priežiūra po atnaujinimo

Naujai nudažytų baldų pirmosiomis dienomis nereikėtų intensyviai valyti ar apkrauti. Paviršius turi pasiekti galutinį kietumą, kuris gali užtrukti ilgiau nei pradinis dažų džiūvimas.

Vėliau baldus geriausia valyti minkšta drėgna šluoste ir neagresyviomis priemonėmis. Abrazyvinės kempinės ir stiprūs tirpikliai gali pažeisti dažų arba lako sluoksnį.

Ant stalų ir kitų intensyviai naudojamų paviršių verta naudoti padėkliukus karštiems ar drėgniems daiktams. Taip dažytas paviršius ilgiau išlieka nepažeistas.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai