Kai žemės sklypas priklauso keliems savininkams, dažniausiai kyla ne tik problemų, bet ir įvairių skirtumų. Statybų inspekcija aiškinasi, ką galite padaryti patys, todėl, kai įsikiš savivaldybė, reikia teirautis bendraturčio. Ką reikia žinoti apie sodybos statymą kieme? 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, Nekilnojamojo turto registro įrašuose žemės naudojimo pobūdžio nebeliko, tad žemės sklype galimą veiklą pirmiausia apibrėžia pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės naudojimo būdas.
Ūkininko sodyba apibrėžiama kaip nuosavos žemės sklype pastatytas vienas gyvenamasis pastatas
Teisės aktuose ūkininko sodyba apibrėžiama kaip nuosavos žemės sklype pastatytas vienas gyvenamasis pastatas, kuriame yra pagalbiniai ūkiai ir kitos paskirties (ūkiai, fermos, šiltnamiai, kaimo turizmas), reikalingos ūkininkų veiklai. Tokios sodybos gali būti statomos tik ne mažesnėje kaip 0,5 hektaro žemės ūkio paskirties žemėje, o kita žemės ūkio paskirties žemė, esanti miestams nepriskirtose teritorijose. Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtinta, kad žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Tokiu atveju savivaldybės administracija atsižvelgdama į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus.
Kas keitėsi nuo 2014 metų sausio 1 d.?
Nuo 2014 metų sausio 1 d. Įsigaliojus naujai Žemės planavimo įstatymo redakcijai, pagalbinių pastatų statybai nebebus privaloma rengti kaimo statybos žemės planus ūkininkų sodyboms parinkti ir (ar) sprendiniams. Statinys gali būti statomas tik pagal kaimo plėtros žemėtvarkos projektą. Tačiau, nepriklausomai nuo šio projekto privalomumo, norint statyti gyvenamąjį namą visais atvejais privaloma parengti statinio statybos projektą ir iš savivaldybės administracijos gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Kalbant apie laisvalaikio zonas kitoje žemėje, pažymėtina, kad tai ilgalaikiam (stacionariam) laisvalaikiui ir pramogoms naudojama žemė, kurioje yra laisvalaikio paskirties pastatai arba trumpalaikis laisvalaikis.
Iš poilsio zonos aprašymo matyti, kad tokioje žemėje galima statyti rekreacinius pastatus
Teisės aktai numato, kad laisvalaikio paskirties pastatai – tai laisvalaikiui skirti pastatai (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti laisvalaikio pastatai). Ar statant poilsio paskirties pastatus (įskaitant ir laikinus pastatus) statytojui reikės statybą leidžiančio dokumento, priklauso nuo konkretaus pastato tipo, dydžio, teritorijos, kurioje yra konkretus žemės sklypas (pavyzdžiui, ar žemės sklypas patenka į miestų, kultūros paveldo teritorijas) ir kitų teisės aktuose numatytų aplinkybių. Taigi, vien pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą tiksliai atsakyti į klausimą, ar bus reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, taip pat kokiomis procedūromis reikės įforminti statinio užbaigimą, sudėtinga. Tačiau ir tai dar ne viskas – konkrečios paskirties ir naudojimo būdo žemės sklype leidžiamą veiklą papildomai gali riboti žemės sklypui nustatyti servitutai, specialiosios naudojimo sąlygos ir kitos teisės aktuose numatytos aplinkybės. Tad prieš imantis statybų ne tik kitos paskirties žemės rekreacinėse teritorijose ar atskirųjų želdynų teritorijose, bet ir bet kokiuose kituose žemės sklypuose, patartina visada pasitarti su atitinkamais specialistais, kad paskui nekiltų problemų su statinių statybų užbaigimo procedūromis ir nekiltų atsakomybė už savavališkas statybas. Straipsnyje pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio (parengta tinklaraštininkų), kiekvienu individualiu atveju būtina kreiptis į specialistus.